ADVENTAS

Adveñtas (lot. adventus reiškia atėjimą) – krikščionių religijoje laikotarpis, pažymintis laiką iki Jėzaus gimimo. Tuo metu žmonės laukia kūdikėlio Jėzaus gimimo. Adventas trunka beveik mėnesį; per tą laiką praeina 4 sekmadieniai. Tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų metas prieš Kalėdas. Advento metu katalikai susilaiko nuo triukšmingų linksmybių, tačiau protestantai su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų.
Adventas – ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senoliai tikėjo, kad šiuo tamsiuoju metu aplink slankioja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms ir jų darbams, žiemkenčių pasėliams, gyvuliams. Todėl ir įvairių draudimų būdavę apstu.

Gamtos reiškinių spėjimas

Atsirasdavo daugiau laiko stebėti gamtos reiškinius, iš kurių ūkininkai spėdavo būsimą derlių. Jei gilu sniego, tikėdavosi gero vasarojaus, jei adventas saulėtas – lauk gero daržovių derliaus. Štai saulėta gruodžio 8 diena žada labai gerų kopūstų. Jei per adventą šalta – lauk karštos vasaros su trankiomis perkūnijomis. Dažni atodrėkiai turėdavę lemti gražų rugių žydėjimą ir grūdingas varpas. O štai lietingas gruodis galėjo rugius vasarą sugadinti. Žuvies vandenyse bus tiek pat daug, kiek advento laike danguj žvaigždžių, taigi žvejai turbūt dažnai dairydavosi į dangų. Dideli sniego kąsniai vėjuotomis naktimis moterims žadėdavo gerą sėmenų derlių, o jei šiaip pasnigdavo, žmonės laukdavo gero vasarojaus, ypač pupų, žirnių derliaus.

"Giliukų"grupės vaikučiai taip taip  labai laukia švenčių ir joms ruošiasi.Šiandien visi kartu nusipynėme Advento vainiką, į kurį sudėjome gražiausius palinkėjimus savo draugams, papuošėme džiovintų uogų šakelėmis, kurios persipynė su eglės ir pušies šakelėmis.